Japoniškų automobilių klubas - Acura, Daihatsu, Honda, Infiniti, Isuzu, Lexus, Mazda, Mitsubishi, Nissan, Subaru, Suzuki, Toyota

Utenoje renkasi „Halls Winter Rally“ dalyviai





Ketvirtadienį į Uteną suvažiavo bene visi geriausi Lietuvos ralio lenktynininkai. Čia prasidėjo „Halls Winter Rally“ administracinė komisija. Į pirmąjį Lietuvos automobilių ralio čempionato etapą užsiregistravo 40 ekipažų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos.


Po administracinės komisijos ekipažų laukia susipažinimas su trasa – kelio knygų rašymas. Namų darbus sportininkai ruoš dvylikoje greičio ruožų.

Penktadienį (01.29) lenktynininkai startuos šešiuose naktiniuose greičio ruožuose. Dar šešis ruožus žiemos ralio dalyviai įveiks šeštadienį (01.30).

„Halls Winter Rally“ programa

Penktadienis (01.29)

17:30 val. – ralio startas (Utenos arena)

18:25-23:30 val. – naktiniai greičio ruožai (Utenos apylinkės)

Šeštadienis (01.30)

11:45-17:00 val. – greičio ruožai (Utenos ir Molėtų apylinkės)

18:00 val. – koncertas ir apdovanojimai (Utenos arena)



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Peugeot“ rengiasi grįžti į Iraną





Prancūzijos automobilių gamintoja „Peugeot“, su Irano automobilių gamintoja „Khodro“ pasirašiusi 400 mln. eurų vertės partnerystės sutartį, rengiasi sugrįžti į šią šalį.


Pagal susitarimą, pasirašytą Irano prezidentui Hassanui Rouhaniui viešint Prancūzijoje, pirmieji automobiliai nuo konvejerio turėtų nuriedėti 2017 metais.

„Peugeot“ yra pirmoji Vakarų automobilių gamintoja, paskelbusi apie sugrįžimą į Iraną po tarptautinių sankcijų šiai šaliai atšaukimo.

„Peugeot“ ir jos Prancūzijos partnerė „Citroen“, bendradarbiaudamos su Irano „Khodro“, gamins po 200 tūkst. transporto priemonių per metus, naudodamos Irane gaminamas dalis.

„Peugeot“ dėl Vakarų paskelbtų sankcijų iš Irano pasitraukė 2012 metais. Tuo metu Iranas buvo antra pagal dydį įmonės rinka, nusileidusi tik Prancūzijai.

Atšaukus sankcijas, Iranas jau pasirašė nemažai komercinių sutarčių. Taip pat prognozuojama, kad H.Rouhanis per dviejų dienų viešnagę Prancūzijoje sudarys sandorį dėl daugiau kaip 100 keleivinių orlaivių įsigijimo.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Evaldas Joteika: „Naktiniai greičio ruožai ir pažliugę keliai – nauja patirtis“





Paskutinį sausio savaitgalį vyksiančios „Halls Winter Rally“ varžybos pradės Lietuvos ralio čempionato sezoną. Didžiausioje žiemos greičio fiestoje dalyvaus ir ukmergiškis lenktynininkas Evaldas Joteika. Greitas ir perspektyvus jaunasis pilotas žiemos ralio trasomis skries nebe pirmos jaunystės, tačiau pakankamai konkurencingu automobiliu.


– Evaldai, kaip vyksta Jūsų pasiruošimas „Halls Winter Rally“ varžyboms? Kokiu automobiliu startuosite?

– Pasiruošimas vyksta pilnu tempu nuo ryto iki vakaro jau keletą savaičių. Šiuo metu, kai kalbame, aš taip pat esu garaže ir darbuojuosi prie automobilio. Veikti dar yra ką, bet jau artėjame pabaigos link. Manau, kad būsime pasiruošę tinkamai.

– Kokiu automobiliu startuosite?

– Varžybose startuosime tuo pačiu antrosios kartos „Volkswagen Golf“, kurį prieš šį sezoną patobulinome. Prieš savaitę gavome „Samsonas Motorsport“ kumštelinę pavarų dėžę, kuri automobiliui suteiks daugiau patikimumo, lyginant su senąja, kuri dažnai lūždavo. Mūsų automobilio variklis išvysto apie 170-180 arklio galių. Standartiniai liko tik galiniai amortizatoriai.

Nuotr. iš Evaldo Joteikos "Facebook" /Evaldas Joteika

Nuotr. iš Evaldo Joteikos "Facebook" /Evaldas Joteika

– Šių metų ralio sezonui bei pirmajam etapui ruoštis Jūsų ekipažui padeda ralio lenktynininkas Deividas Jocius. Kokios pagalbos ir pamokų sulaukėte iš šio piloto?

– Deividas Jocius pats pradėjo nuo tokio automobilio, kokiu aš dabar važiuoju. Jis man padeda ne tik patarimais, kaip greičiau valdyti automobilį, bet ir priėmė mane į komandą. Tai nėra tik komanda-pareiškėja. Deividas Jocius dalinsis savo fizinio pasirengimo treneriu, komandos virėju, kuris maitins mus lenktynių metu. Laukia nemažai naujų išbandymų. Dėl to esame laimingi, kad mus pakvietė ir nusprendė globoti tokia profesionali komanda.

– Kokius tikslus jūsų ekipažas kelia „Halls Winter Rally“ varžyboms?

– Didelių ambicijų neturime, tačiau tikslas yra finišuoti. Vėliau matysime, ar mus pasiektas rezultatas tenkins.

Nuotr. iš Evaldo Joteikos "Facebook" /Evaldas Joteika

Nuotr. iš Evaldo Joteikos "Facebook" /Evaldas Joteika

– Atrodo, kad sniegą ir ledą „Halls Winter Rally“ varžybose gali tekti pamiršti. Ar esate pasiruošę važiuoti pažliugusiais žvyrkeliais?

– Mums palankiausia būtų važiuoti apledėjusiu keliu. Tokiomis sąlygomis mūsų automobilio padangos tarnauja žymiai ilgiau. Yra tekę važiuoti ant sušalusio žvyro, ledo ir sniego, bet tokiomis sąlygomis, kokios, panašu, bus žiemos ralio metu, aš dar nevažiavęs. Tai bus nauja patirtis.

– Ar daug, Jūsų akimis, skiriasi lenktyniavimo specifika žiemą ir vasarą?

– Lyginant žiemą su vasara, man asmeniškai labiau patinka važiuoti žiemą ant ledu padengtos dangos. Žiemos raliuose išvystomas kur kas didesnis greitis ir reikalinga maksimali koncentracija norint išsilaikyti vėžėse. Išvažiavimas iš jų reiškia sukibimo praradimą, o tai daro įtaką automobilio greitėjimui ir stabdymo keliui.

Nuotr. iš Evaldo Joteikos "Facebook" /Evaldas Joteika

Nuotr. iš Evaldo Joteikos "Facebook" /Evaldas Joteika

– Žiemos ralyje šiemet numatyti net šeši greičio ruožai. Ar pasiruošėte lenktyniauti naktį?

– „Halls Winter Rally“ pirmą kartą važiuosime naktį. Kol kas tamsiu paros metu lenktyniauti dar neteko. Tas truputį glumina, bet manau, kad suteiks vertingos patirties.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Policija lydėjo donoro širdį: ar vairuotojai susiprato praleisti greitąją?





Kelių policijos pareigūnai iš Kauno į Vilnių lydėjo donoro širdį. Organas buvo pristatytas per 61 minutę įveikus kiek daugiau, nei šimto kilometrų atstumą tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų. Jei ne piktybiškai nusiteikę ar išsiblaškę vairuotojai, ši greitosios pagalbos ir policijos kelionė būtų dar trumpesnė.


Sausio 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai buvo skubiai iškviesti į pagalbą Lietuvos transplantacijos biurui. Iš Kauno klinikų į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas turėjo būti nedelsiant pristatyta transplantacijai skirta donoro širdis. Iš būstinės sostinėje pareigūnai skubiai atvyko į Kauną, iš kur per valandą turėjo įvykdyti atsakingą užduotį – padėti Greitosios medicinos pagalbos automobiliui pristatyti donoro širdį, užtikrinti eismo saugumą ir netrukdomą transplantacijai skirto organo gabenimą.

15 val. 27 min. Greitosios medicinos pagalbos automobilis, lydimas pareigūnų patrulinio automobilio, pajudėjo iš Kauno klinikų link Vilniaus. Pareigūnams, turintiems užtikrinti netrukdomą medikų automobilio judėjimą, reikėjo ne tik saugiai bet ir greitai, optimaliausia – per vieną valandą, atvykti į sostinę.

Iš Kauno du specialieji automobiliai, medikai ir policijos pareigūnai išvyko be rimtesnių nesklandumų – spūsčių metui dar neprasidėjus, tik keliose vietose ne itin atidūs vairuotojai kiek užtruko praleisti kaukiančiomis sirenomis dėmesį atkreipiančius pareigūnus. Greitkelyje iš Kauno į Vilnių eskortas taip pat lėkė pakankamai sklandžiai, nemenku iššūkiu tapo nepalankus oras, prasidėjęs lietus.

Rimtesnis išbandymas tapo eismas Vilniuje – važiavimas sostinės gatvėmis nebuvo itin sklandus, o eismą apsunkino ir prasidėjęs spūsčių metas. Kai kuriems vairuotojams nei Greitosios medicinos pagalbos automobilis, nei policijos pareigūnų automobilis, lekiantys su sirenomis ir įjungtais švyturėliais, nebuvo priežastis pasitraukti iš darbo dienos pabaigoje susikaupusio  transporto srauto. Pareigūnams vis dažniau teko per garsiakalbius prašyti automobilių vairuotojus pasitraukti ir praleisti specialiųjų tarnybų automobilius.  Panašu, kad kai kurie vairuotojai nei Greitosios medicinos pagalbos automobilio, nei policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, nei garsios sirenos ir ryškiai žybsinčių švyturėlių nepastebi.

Visgi pareigūnai įvykdė kilnią užduotį ir transplantacijai skirta donoro širdis buvo pristatyta per 61 minutę įveikus kiek daugiau, nei šimto kilometrų atstumą tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad vairuotojai privalo praleisti specialiasiąs transporto priemones su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, o nevykdantiems pareigos, gali būti skirta bauda.

Tačiau blogiausia, kad nedrausmingų ir neatsakingų vairuotojų ar kitų eismo dalyvių klaidos gali kainuoti brangiai, ypač tuomet, kai kiekviena minute yra neįkainuojama, lemianti žmonių sveikatą ir gyvybę.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Darbe užtrukęs vyras dėkoja likimui – Vilniaus centre paliktą automobilį sumaitojo užkritę ledo luitai





„Šiuo metu, tirpstant ledams, tai gana aktuali informacija, galbūt tai apsaugos daugiau žmonių, arba kodėl vakar man buvo iš tiesų sėkminga diena“, – laišką redakcijai pradėjo skaitytojas Andrius, kurio automobilį Vilniaus centre sumaitojo nuo pastato nukritę ledo luitai.


„Dirbu Vilniaus centre, Gedimino pr. Tądien kaip tik į darbą atvykau automobiliu, pastačiau vidiniame kieme. Kokios centre parkavimo galimybės, turbūt žinote, tačiau atvykęs anksčiau, visuomet gauni normalią vietą, kaip buvo ir šį kartą.

Žinoma, visi vieni kitus „užstato“, palieka numerius, gal vietiniai gyventojai nėra itin tuo patenkinti. Kaip ten bebūtų, darbą baigiau šiek tiek vėliau, užsilaikiau. Ėjau automobilio link. Prie automobilio jau buvo keletas žmonių, jie, išgirdę didelį triukšmą, išbėgo pasižiūrėti. Pasižiūrėti, kaip atrodo milžiniški leido luitai (taip, luitai) mano automobilyje“, – rašo Andrius. 

Pasak vyro, ledas krito nuo 4 aukšto stogo, pramušė priekinį stiklą, sumaitojo visą prietaisų skydelį. Smūgio jėgos būta tikrai stiprios, įlenktas kapotas, ledo gabalai mėtėsi ir ant galinės sėdynės, automobilis net neužsivedė.

„Na, ir kodėl aš tai vadinu sėkminga diena? Kaip minėjau, darbe užsilaikiau, tačiau iš esmės be priežasties, todėl būtent tą akimirką aš galėjau kaip tik sėdėti automobilyje, laukti, kol mane „išleis“ kiti, užstatę. Ir pasekmės turbūt būtų buvusios visiškai kitokios. Tad esu laimingas, man pasisekė, automobilį susiremontuosiu“, – sako Andrius. 

Automobilis nėra draustas kasko draudimu, tad remonto sąmata, pasak automobilio savininko, bus didelė. Tačiau ne tai labiausiai erzina nukentėjusį vyriškį.

„Kodėl dar šią savaitę nuo to paties namo stogo valant varveklius, milžiniški ledo luitai, kurie tikrai nėra matomi praeiviams (nes jie tiesiog guli ant šlaitinių stogų) nebuvo saugiai nukelti? Kas, jeigu viskas būtų pasibaigę tragedija? Ar tuomet namo administratorius ar savivaldybė prisiimtų atsakomybę? Ar tikrai pakanka tik žmonių budrumo, kaip tai mirga žiniasklaidos priemonėse? Ar reikia inicijuoti kažką panašaus į sniego mašinų GPS, tik šįkart žemėlapyje būtų sužymėti pavojingi pastatai?“ – klausimus beria Andrius.

Vyrą ne mažiau papiktino ir pastatą prižiūrinčios įmonės reakciją į Andriaus skambutį – sumaitotos mašinos savininkas papasakojo apie įvykį ir teiravosi, ar atsakingi asmenys iš įmonės atvyks apžiūrėti šios vietos, ar nėra daugiau ledo gabalų, nes, pasak Andriaus, toje vietoje, kur stovėjo automobilis, žmonių srautai yra nemenki.

„Ir ką jūs manote, mano atvejis ir visa ši situacija pateko į „pagal bendrą tvarką, vadybininkas su jumis susisieks per 1 darbo dieną“. Praėjo jau keletas valandų. Skambučio nėra. Situacija galimai vis dar pavojinga. O vietiniai gyventojai, vietoje to, jog iškart po įvykio pasisaugotų ar tiesiog paklaustų, ar nereikia pagalbos, paklausė, kodėl aš čia parkuoju automobilį, nes aš čia negyvenu“, – pasakojo Andrius.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Vilniuje vėl sutriko mokėjimas už parkavimą SMS žinutėmis





Dėl techninių nesklandumų laikinai sutriko atsiskaitymas už parkavimą Vilniuje SMS žinutėmis. Vairuotojai negali pradėti ir nutraukti parkavimo užsakymo, siunčiant SMS žinutes. Jų išsiųsti negali visų mobiliojo ryšio operatorių klientai.


SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistai aiškinasi nesklandumų priežastis, kurias bus stengiamasi kuo greičiau pašalinti.

Kaip ir įprastai, už automobilių stovėjimą galima sumokėti grynaisiais pinigais parkomatuose ar atsiskaityti naudojantis mobiliąja programėle m.Parking.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje buvo iškilusi analogiška problema, tik tuomet susimokėti už parkingą nebuvo įmanoma ne tik SMS žinutėmis, bet ir m.Parking programėle. Tuomet nesklandumai buvo išspręsti per kelias valandas.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Kas antrą dieną šalyje į pastatą įskrieja po automobilį





Didžioji dalis kasdien fiksuojamų eismo įvykių yra smulkios avarijos, kurios dažniausiai nestebina nei kitų eismo dalyvių, nei aplinkinių. „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, per praėjusius metus užfiksuoti net 174 eismo įvykiai, kuomet buvo fiksuojamos neįprastos avarijos: vairuotojai automobiliu įvažiavo į pastatus.


Vidutiniškai toks įvykis pernai fiksuotas kartą per dvi dienas. Šių avarijų metu gyventojai iš viso patyrė žalos už 74,4 tūkst. eurų.

„Nuolat pasitaiko į statinius – gyvenamuosius namus, sodybas, garažus, sandėliukus, komercines patalpas – netyčia įvažiuojančių, o kartais tiesiog įskriejančių automobilių. Štai visai neseniai transporto priemonė buvo įvairuota į kavinės vitriną. Taip pat turėjome atvejį, kai automobilio vairuotoja sumaišė stabdžio ir greičio pedalus – dėl to kartu su visa transporto priemone atsidūrė prekybos centro viduje. Dažniau nei norėtųsi nuo neatsargių vairuotojų nukenčia šalia gatvės, ypatingai prie staigesnių posūkių, kelio vingių stovintys namai ar juos juosiančios tvoros. Tokiais atvejais ne tik padaroma piniginė žala, bet gali būti sužeidžiami namo gyventojai, jau nekalbant apie jų patiriamą išgąstį“, – sako R. Bieliauskas.

Anot draudimo eksperto, po panašių eismo įvykių vairuotojai dažniausiai teisinasi nepastebėję įspėjančio kelio ženklo, nesuvaldę automobilio dėl slidaus kelio ar tiesiog spustelėję ne tą pedalą. Vis tik dažnai kaltas būna didesnis nei leistina greitis ar paprasčiausias neatsargumas.

„Pasitaiko, kad dėl patirtos žalos į mus kreipiasi ir elektros tiekimo linijų, gatvių apšvietimo sistemų, kelio ženklų ar degalinių bei plovyklų savininkai. Apgadintų ar nugriautų elektros tiekimo stulpų, žibintų, kelio ženklų ar verslo įmonėms priklausančio turto atvejai yra pakankamai dažni. Žalos automobilių vairuotojai taip pat pridaro ne tik kitų, bet ir savo pačių nekilnojamajam turtui – manevruodami nuosavų namų kiemuose kliudo namo ar įvairių pagalbinių patalpų konstrukcijas, įvažiuoja ir išlaužia garažų vartus“, – pasakoja „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas.

Draudimo bendrovės atstovas primena, kad net tuomet, kai trečiosioms šalims priklausantis statinys ar jį juosianti tvora automobiliu kliudoma nestipriai, o šiam turtui padaryta žala iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelė, vis tiek būtina įregistruoti eismo įvykį. Kuomet nėra žinoma, kam priklauso apgadintas statinys, tai padaryti reikėtų iškvietus policijos pareigūnus, o jei savininkas yra žinomas, galima kartu su juo savarankiškai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kitokiu atveju laikoma, kad vairuotojas neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos.

Apie bet kokius trečiosioms šalims padarytus nuostolius privalu iš karto informuoti ir draudimo bendrovę. To nepadarius ir šiam faktui vėliau išaiškėjus gali būti nemokama išmoka ir už paties automobilio patirtą žalą, net jeigu jis apdraustas Kasko draudimu. Laiku ir tinkamai įforminus eismo įvykį bei pranešus apie jį draudikams, trečiosioms šalims padarytą žalą, jei tik automobilis yra draustas privalomuoju civiliniu draudimu, visuomet atlygina draudimo bendrovė. Kasko draudimo atveju taip pat padengiami ir paties eismo įvykio kaltininko patirti nuostoliai.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Istorinės „Halls Winter Rally“ nuotraukos: V.Švedo avarija ir vos nekliudytas žiūrovas





15min ir „Halls Winter Rally“ organizatorių skelbtas istorinių žiemos ralio nuotraukų konkursas iškart sulaukė daugybės tikrai vertingų vaizdų.


Arminas Ruzgas priminė daugeliui įstrigusią tuometinio ralio lyderio Vytauto Švedo avariją.

Žiūrovų saugumas – amžinas klausimas

„V.Švedas ir Z.Sakalauskas, Utena, Klykių kaimas, 2009 metai (pirmasis Winter Rally).

Šis kadras yra svarbus ne tik todėl, kad jame pavaizduota, kaip V.Švedas baigia kovą dėl pirmos vietos. Tai yra puiki socialinė reklama, parodanti, kaip vienam žiūrovui tik per plauką ralis nesibaigė tragiškai. Nes jis nesilaikė saugos taisyklių ir stovėjo už juostos, kurią draudžiama peržengti.“

Vienam žiūrovui tik per plauką ralis nesibaigė tragiškai.

Kad būtų aiškesnis šios avarijos vaizdas, 15min prideda dar ir filmuotos medžiagos epizodus: V.Švedo automobilis slystelėjo, dešiniu šonu kabino medį ir, veikiamas išcentrinės jėgos, sukosi į dešinę. Taip nuslydo į dešinį kelkraštį iš kurio, laimei, spėjo pabėgti žiūrovai.

Plačiau apie konkursą (kaip laimėti kvietimus į „Halls Winter Rally“) skaitykite čia.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Kaip ruošiamos trasos žiemos raliui?





Žiemos raliai Lietuvoje yra retenybė. Ilgus metus buvęs vienintelis Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas žiemą „Halls Winter Rally“ prieš keletą metų sulaukė Žemaitijos ralio konkurencijos, tačiau ji truko vos vieną sezoną. Utena jau ketvirtus metus yra vienintelė žiemos sostinė greičiausiems ralistams, o organizatoriai vis sugeba rasti naujų, dar nenaudotų kelių naujoms varžyboms.


Kaip tai įmanoma? Kalta žiema. Būtent šaltuoju metų periodu lenktynėms skirtų trasų naudojimas yra paprastesnis nei vasarą – esant giliam įšalui, keliai nėra gadinami. Todėl žiemos raliams galima naudoti siaurus miškų keliukus, kurie vasarą liktų nepravažiuojami po keliolikos sportinių automobilių karavano.

Kas būna, kai greičio ruožams parenkami netinkami keliai, gerai parodė prieš porą metų Lietuvoje vykęs WRC ralis. Todėl žymiausi vasarą Lietuvoje vykstantys raliai nestokoja greitų atkarpų, o lėtos ir sklandaus vairuotojo darbo vairu reikalaujančios trasos paliekamos žiemai.

Ramūnas Kliunka

Ramūnas Kliunka

Paieška prasideda vasarą

„Pirmieji darbai vyksta pasibaigus vasarai, o pačių greičio ruožų pradedame ieškoti dar vasarą. Ieškome tokių trasų, kuriose galėtų vykti žiemos ralis – jos turėtų būti techninės, o ne greituminės. Žiemą keliai užšąla, tad mes nebijome jų sugadinti. Tie keliai gali nebūti gerai paruošti žvyrkeliai, o gali būti keliukai, vinguriuojantys per miškus“, – apie trasų pasirinkimą kalbėjo „Halls Winter Rally“ direktorius Ramūnas Kliunka.

Ypač aktualus dalykas rudenį, jau žinant greičio ruožų vietas – temperatūros stebėjimas. Prieš užšąlant reikia kiek galima išlyginti greičio ruožų atkarpas, nes gruntui užšalus, jį lyginti tampa sudėtinga.

„Kad vyktų žiemos ralis, reikia įšalo. Minimalus turėtų būti 10–15 cm, o dar praėjusią savaitę buvo 40 cm“, – kalbėjo antrą dešimtmetį „Halls Winter Rally“ organizacijoje dirbantis vyras. Likus savaitei iki ralio oro temperatūra pakilo iki teigiamos, tačiau įšalo ji nesunaikins, gali tik vietomis ištirpdyti sniegą. Kokios bus oro sąlygos ir kokios būklės bus kelio danga penktadienį, ralio metu, šiandien pasakyti negali niekas.

Patys lenktynininkai mėgsta gilų įšalą. Sportiniai automobiliai žiemos ralyje apauti padangomis, kurios turi bene centimetro ilgio dyglius, kurie įsikabina į ledą kur kas geriau nei paprasta padanga – į žvyrą vasarą. Dėl to žiemą išvystomas greitis yra kur kas didesnis nei vasarą. Jeigu įšalo nėra, sukibimas žiemos ralyje keičiasi kiekviename posūkyje ir vairuotojų darbas tampa gerokai sudėtingesnis.

Greičio ruožuose neužtenka pravažiuoti su traktoriumi, greideriu – bevalant juos kelkraščiuose formuojamos kišenės, kad patyrus techninį gedimą, lenktynininkai lengvai rastų vietą, kur saugiai galėtų pasitraukti iš trasos

Sniegas – privalumas su trūkumais

Sniegas žiemos ralyje turi savo privalumų. Tai nėra privalomas atributas, tačiau jis suteikia nemažai grožio ir saugumo: žiūrovams sunkiau patekti į organizatorių nenumatytas stebėjimo vietas, o iš trasos išlėkę sportiniai automobiliai sustoja greičiau.

„Sniegas yra iššūkis – artėjant raliui, reikia maksimaliai jį nuvalyti greičio ruožuose bei privažiavimuose – sulaukiame daug žiūrovų, tad reikia valyti ir visą kelių tinklą. Greičio ruožuose neužtenka pravažiuoti su traktoriumi, greideriu – bevalant juos kelkraščiuose formuojamos kišenės, kad patyrus techninį gedimą, lenktynininkai lengvai rastų vietą, kur saugiai galėtų pasitraukti iš trasos“, – pažymėjo R.Kliunka.

Jis prisiminė istoriją, kai prieš keletą metų, paskutines dienas iki „Halls Winter Rally“ smarkiai snigo ir kelius valanti technika dirbo visą paskutinę naktį, kad sniegas būtų nuvalytas – tai buvo didžiausias gamtos sukeltas iššūkis organizatoriams.

„Per 10 metų organizacinį laikotarpį turėjome įvairiausias oro sąlygas, tad patirties turime. Atsimenu žiemą, kai buvo didelė pūga, ir sporto komisaras klausė, ar apskritai mes galime pravesti varžybas. Po lenktynininkų susipažinimo su trasa keliai buvo nepravažiuojami. Naktį nuvalėme greičio ruožus, o dieną keliuose net mašinos nesimatė – buvo tokie dideli sniego bortai, kad vietomis tik mašinos stogas matydavosi“, – prisiminė R.Kliunka.

O koks oras yra idealus? „Halls Winter Rally“ direktorius neslepia, kad nedidelis snygis lenktynių metu nei sportininkams, nei žiūrovams problemų nesukelia. Žiūrovams ir lenktynių personalui idealus oras – kai nėra didelio šalčio ir vėjo. Lenktynininkams – neigiama temperatūra ir apniukęs dangus. Saulė gali pakenkti – atspindžiai nuo sniego dideli, tad kartais sportininkai važiuoja su saulės akiniais.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Kuo jūsų automobiliui gali pakenkti drėgmė ir atšilę orai?





Daugelis vairuotojų, atšilus orams, puolė džiaugtis: pagaliau nereikia rytais skusti langų, nuo šalčio nebeišsikrauna akumuliatorių baterija. Tačiau nebūkite tokie ramūs.


Galima perfrazuoti žinomą posakį apie drabužius: nebūna blogo oro, o tik netvarkingas automobilis. Nes atšilę drėgni orai taip pat ruošia mums išbandymus. Tiesa, šiuos pavojus ne taip greitai pastebime.

Nebūna blogo oro, o tik netvarkingas automobilis.

Apie tai, kodėl drėgmė nepageidautina automobilio salone ir kaip su ja kovoti, skaitykite čia.

Elektros instaliacija

O tuo tarpu prisiminkime senus laikus: vos tik prasidėdavo atodrėkis, daugelio senų sovietinių automobilių vairuotojai puldavo keisti žvakių laidus arba paskirstytojo skriejiko dangtelius: oksiduodavosi kontaktai, dėl prastos laidų izoliacijos nutekėdavo srovė ir užvedant ne visų cilindrų žvakės skeldavo kibirkštį.

Pažeista instaliacija, keičiantis oro sąlygoms, gali tapti netgi gaisro priežastimi.

Nors nuo to laiko labai patobulėjo ir kuro tiekimo sistemos, ir automobilių elektronika, drėgmės poveikis išliko tas pats. Jei tik jūsų automobilio instaliacija netvarkinga, turėsite bėdų.

Šiuolaikiniai automobiliai vis labiau tampa „elektromobiliais“, net kelių kilometrų ilgio laidų sistema darosi vis sudėtingesnė ir patiems garaže ją testuoti nepatartina. Todėl, jei per atodrėkį pastebėjote, kad automobilis užsiveda sunkiau, turite rimtą problemą. Nedelskite ir kreipkitės į profesionalus. Nes pažeista instaliacija, keičiantis oro sąlygoms, gali tapti netgi gaisro priežastimi.

123RF.com iliustr./Dyzelinas

123RF.com iliustr./Kuro bakas

Degalų bakas

Atrodytų, tik per didelius speigus gali kilti problemų ir užšalti nekokybiškas kuras. Tačiau, jei bakas nepilnas, susiformuoja kondensatas (kitaip tariant, vanduo). Temperatūra, svyruojanti apie „nulį“, sudaro idealias sąlygas kondensatui susidaryti. Todėl ypač žiemą venkite važinėti pustuščiu baku – sugadinsite ir degalų siurblį, ir brangiai kainuojančius purkštukus. Be to, „čiaudintis“ nuo vandens molekulių variklis vasarą po tokių kankinimų šiaip taip pasileis. Tuo tarpu žiemą turėsite daugiau nuostolių.

Vandens garai šaltame bake kondensuojasi ant sienelių, paskui dėl didesnio tankio nei degalų, nusėda ant dugno.

Dėl šios priežasties senų automobilių bakai netgi prarūdija: vandens garai šaltame bake kondensuojasi ant sienelių, paskui dėl didesnio tankio nei degalų, nusėda ant dugno. Taip skatinama korozija.

Taigi, koks žiemą bebūtų oras, patartina palikti automobilį pilnu baku kad neliktų erdvės kondensatui.

Stabdžiai

Tai, kad sudrėksta stabdžių diskai ir juos reikia „pramankštinti“, jau nieko nebestebina. Ilgiau pastovėjęs drėgname garaže, automobilis iš pradžių tarsi priešinasi važiavimui – prie diskų prilimpa stabdžių kaladėlės. Geriausia jas atstatyti į įprastą padėtį – važiuojant atbulomis.

Kita problema – stabdžių skystis. Jei sistema nėra idealiai sandari, automobilis nebenaujas, stabdžių skystis absorbuoja drėgmę. Todėl, jei stabdžių skysčio nekeičiate vidutiniškai kas dveji metai (arba 45 tūkst. km), galite turėti bėdos.

„Vandeniu skiestas“ stabdžių skystis sukelia vamzdelių koroziją, gadina stabdžių stūmoklius ir gumines tarpines. Visa tai gali baigtis rimta avarine situacija, kai dings stabdžiai.

Gamintojo nuotr./Duslintuvas

Gamintojo nuotr./Duslintuvas

Išmetimo sistema

Jei žiemą užvedus variklį iš duslintuvo veržiasi balkšvi dūmai, neišsigąskite. Tai – kondensatas, virtęs garais. Tikrai labai svarbu jį išgarinti, todėl stenkitės nuvažiuoti tokį atstumą, kad variklis įkaistų iki darbinės temperatūros.

Taip iš jungiamųjų vamzdžių ir bakelių pasišalins vanduo. Tokiu būdu ir korozijos tikimybę sumažinsite, ir varikliui nepakenksite.

Gamintojo nuotr./LED žibintas

Gamintojo nuotr./LED žibintas

Žibintų reflektoriai

Ne vienam vairuotojui techninių apžiūrų stotyje yra tekę gauti pastabų dėl lempų reflektorių. Iš tiesų, veikiami aplinkos, reflektoriai ir lęšiai dėvisi, dūlėja ir praranda savo optines savybes. Drėgmė jiems – didelis priešas. Jei į reflektorių patenka purvo, druskų ir drėgmės, išjungus žibintus ir jiems ataušus, traukiamas išorinis oras su nešvarumais. Todėl susidaro apnašos, nešvarumų sluoksnis, gadinantis optinę sistemą, reflektorius ima nebeatspindėti reikiamo šviesos srauto. 

Kokia išeitis? Stebėkite, kad žibintuose nesikauptų drėgmė ir nešvarumai. Jei taip įvyko, važiuokite į autoservisą – patys namų sąlygomis žibintų neužsandarinsite.



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.