Japoniškų automobilių klubas - Acura, Daihatsu, Honda, Infiniti, Isuzu, Lexus, Mazda, Mitsubishi, Nissan, Subaru, Suzuki, Toyota



Universiteto mokslininkai ištyrė ir į eksperimento vietą atvykusio klaipėdiečio automobilį.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.  / Universiteto mokslininkai ištyrė ir į eksperimento vietą atvykusio klaipėdiečio automobilį.

Judriosios savaitės proga Klaipėdos universiteto mokslininkai surengė mokslinį eksperimentą „Ekologinė dvikova: autobusas prieš automobilį“. Jis vėl įrodė, kad dešimties automobilių vairuotojams ir keleiviams susėdus į vieną autobusą būtų ne tik sutaupoma pinigų, bet ir tausojama aplinka.


Eksperimento metu Klaipėdos universiteto Oro taršos iš laivų laboratorijos mokslininkai mobiliu matuokliu tyrė, kokią taršą išskiria uostamiesčio gatvėmis važinėjantys automobiliai bei keleiviniai autobusai. Ši laboratorija paprastai tiria ir nagrinėja laivų duomenis. Tai ypač tapo aktualu, kai sugriežtėjo reikalavimai laivams, plaukiojantiems Baltijos jūroje.

Autobusas „Iveco“ prieš „Opel Astra“

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Naujieji Klaipėdos autobusai varomi gamtinėmis dujomis Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Naujieji Klaipėdos autobusai varomi gamtinėmis dujomis


Eksperimento metu prie automobilių ir Klaipėdos autobusų parko maršrutinio autobuso išmetamųjų vamzdžių buvo pritvirtintas prietaisas, rodantis, kiek CO2 išmetama į aplinką. 

Buvo tiriamas naujas, šią vasarą „Klaipėdos keleivinio transporto“ įsigytas „Iveco“ autobusas, varomas gamtinėmis dujomis. Uostamiesčio gatvėmis nuo vasaros važinėja dvylika tokių visiškai naujų autobusų. 

Prie eksperimento prisijungė ir dar du klaipėdiečiai, spaudoje perskaitę apie šį tyrimą. „Esu inžinierius ir man labai įdomu buvo pamatyti, kaip toks tyrimas daromas. Nors mano mašina nenauja, varoma dyzelinu, ji dar tikrai ilgai važiuos ir ne ką prastesnė, nei naujesnės“, – gynė savo 1999-aisiais pagamintą „Opel Astra“ klaipėdietis Antanas.

Autobusai – mažiau taršūs

„Rezultatai nenustebino. To ir buvo galima tikėtis. Kur kas švariau važinėti autobusu. Atsižvelgus į  degalų kiekį, kuris bus sudeginamas, ir į dujų kiekį, kuris išmetamas, šio autobuso azoto oksidų emisija bus mažesnė. Taip pat ir anglies monoksidų. Tie matavimai patvirtino tai, ką mes žinojome iš bendrų charakteristikų – gamtinėmis dujomis varomas autobusas turi švaresnę emisiją. Nagrinėjant šiltnamio dujas – dešimt benzinu varomų automobilių emisija bus 70 proc. didesnė nei tuo pačiu maršrutu važiuojančio autobuso, tuo tarpu dyzelinu – 50 proc.“, – aiškino laboratorijos mokslinis vadovas profesorius habilituotas daktaras Vytautas Smailys. 

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Profesorius hab. dr. Vytautas Smailys Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Profesorius hab. dr. Vytautas Smailys


Tiesa, jis pažymėjo, kad kartais tos pačios markės automobilių, kurių charakteristikos – panašios, išmetimai gali skirtis iki 20 proc.

„Automobiliai – pagrindiniai taršos šaltiniai mieste. Jie į aplinką išmeta kur kas daugiau žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų nei fabrikai ar uosto objektai. Galime apskaičiuoti, kad, pvz., Klaipėdoje vienas populiariausių 8-ojo maršruto autobusų, kuris naudoja gamtines dujas, įveikęs 10 km atstumą, į aplinką išmes 11,8 kg arba 6 kubinius metrus CO2“, – sakė Klaipėdos universiteto Oro taršos iš laivų tyrimų laboratorijos profesorius Vytautas Smailys.

Jis pastebėjo, kad miestų gatvėmis ėmus važinėti naujesniems automobiliams su ekonomiškesniais varikliais, sumažėjo tarša. „Tačiau tą mažėjimą atsveria tai, kad didėja automobilių skaičius. Žmonės keliasi į priemiesčius ir nebesiskiria su automobiliais“, – pastebėjo profesorius.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 92 kelionės autobusu. Pagal šį rodiklį pirmauja Klaipėda – vienam miesto gyventojui tenka net 253 kelionės autobusais. Vilniuje – 213, Kaune – 177 kelionės.

Elektromobiliais netiki

Anot jo, naivu tikėtis, kad lietuviai, dažniau dyzelinius automobilius renkasi besirūpindami ekologija. „Dyzelinu varomi automobiliai sunaudoja 15-20 proc. mažiau degalų, nei varomi benzinu, kartu ir ekologiškesni – išskiria mažiau vadinamųjų šiltnamio dujų, tačiau suodžių, t.y. kietųjų detalių – daugiau“, – aiškino V.Smailys.

Profesorius gana skeptiškai vertina elektromobilius. „Perspektyva – nelabai šviesi. Visų pirma todėl, kad, ėmus vertinti globaliniu požiūriu, šiltnamių dujų emisijos jie nemažina, kai paskaičiuoji, kokios elektros gamintojų, deginančių anglis ar mazutą, sąnaudos. Pamatysime, kad šiltnamio dujų emisija, nuvažiavus elektromobiliu šimtą kilometrų, bus didesnė nei važiuojant dujomis varomu automobiliu mieste. Elektromobilis tik perkelia emisiją iš miesto į tą vietą, kur gaminama elektra. Šie automobiliai vis dar brangūs, turi nemažai trūkumų, tad perspektyvos nėra labai aiškios“, – dėstė profesorius.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Mobilus matavimo įrenginys Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Mobilus matavimo įrenginys



Šaltinis: Gazas.lt

Jums patinka šis? Spauskite patinka.

Parašykite komentarą